Kalbant apie žmogaus augmentaciją (galimybių didinimas, plėtimas) veikiausiai pirmiausia į galvą šauna futuristiniai kiborgai, bet žmonės savo kūno dalis augmentuoja jau šimtus metų. Akiniai, klausos aparatai ir protezavimas išsivystė į kochlearinius implantus ir lengvai nešiojamus gaminius. Netgi akių operacijos lazeriu jau tapo įprastos.
Bet kas nutiktų, jei mokslininkai galėtų augmentuoti smegenis ir taip padidinti mūsų atminties galimybes ar implantuoti lustą (chip), padedantį iššifruoti neuroninius modelius? Kas jei egzoskeletai, padedantys pakelti nežmoniškus svorius, taptų įprasta uniforma darbininkams? O daktarai galėtų implantuoti sensorius, kurie sektų kaip vaistus absorbuoja mūsų organizmas?
Technologijos pasiekė lūžio tašką, kai augmentacija ne tik papildys ar pakeis trūkstamus žmogaus gebėjimus, bet ir sukurs gebėjimų, kurių žmogus apskritai neturėjo.
Ši technologija darys vis didesnę įtaką verslui, todėl ji pateko į Gartner įtakingiausių būsimo dešimtmečio technologijų sąrašą. Jame yra ir daugialypis patyrimas, technologijų demokratizavimas, AI saugumas ir kt. IT lyderiai turės nuspręsti kaip derinti šias technologijas, kad jos atneštų kuo daugiau naujovių. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas mašininio mokymosi (machine learning) forma kartu su hiperautomacija ir kraštų kompiuterija (edge computing) gali būti susietos ir įgalinti integruotus protinguosius pastatus ar vietas miestuose. Tad kokios bus kitos technologijos ir technologijų naujienos, keisiančios verslo aplinką ir mūsų supratimą apie pasaulį? Šiame tinklaraščio įraše aptarsime pirmas penkias įtakingiausias Gartner būsimo dešimtmečio technologijas.
Hiperautomatizacija (hyperautomation)
Automatizacijos tikslas yra panaudoti technologijas taip, kad darbams, kuriems reikėjo žmogaus įsikišimo, jo nebereikėtų.
Hiperautomatizacija taiko pažangias technologijas, kaip kad dirbtinis Intelektas (AI) ar mašininis mokymasis (ML), kad vystytume žmogaus augmentaciją ir vis daugiau verslo procesų būtų automatizuoti.
„Hiperautomatizacija dažnai padeda sukurti skaitmeninį organizacijos dvynį”
Šiandien nei vienas įrankis negali visiškai pakeisti žmogaus, tad hiperautomatizacijos procesas apima įrankių derinį, įskaitant robotizuotų procesų automatizavimą (RPA), intelektualią verslo valdymo programinę įrangą (iBPMS) ir dirbtinį intelektą (AI), siekiant, kad sprendimų priėmimas kuo dažniau būtų paremtas dirbtiniu intelektu.
Hiperautomatizacija dažnai padeda sukurti skaitmeninį organizacijos dvynį (DTO) ir nors tai nėra pagrindinis hiperautomatizacijos tikslas, skaitmeninis dvynys leidžia vizualizuoti kaip funkcijos, procesai ir veiklos rodikliai (kpi) sąveikauja, kad kurtų vertę. Tokiu būdu, DTO tampa neatsiejama hiperautomatizacijos dalis, kuri teikia svarbią informaciją realiu laiku ir taip skatina verslo galimybes.
Daugialypis patyrimas (multiexperience)
Daugialypis patyrimas technologiškai raštingus žmones keičia į technologijas, suprantančias žmogų. Ši tendencija tradicinį kompiuterio suvokimą, kuris yra paremtas vienu sąveikos tašku keičia į sąsajas, kurias sudaro daugialypiai jutikliniai ir jutiminiai taškai kaip kad išmanieji laikrodžiai ar pažangūs kompiuteriniai sensoriai.
Pavyzdžiui, Domino’s Pizza sukūrė patyrimą neapsiribojantį vien programėle. Picerijos tinklas naudojasi automatinėmis transporto priemonėmis, užsakomo maisto sekikliais ir išmaniosiomis komunikacijos priemonėmis.
Ateityje, ši tendencija taps vadinamąją ambient patirtimi, bet dabar daugialypis patyrimas fokusuojamas į įtraukiančiąsias patirtis (immersive experiences), kurios naudoja augmetuotas, virtualias, maišytas realybes, daugiakanales žmogaus ir mašinos sąsajas (multichannel human-machine interfaces) bei jutimines technologijas. Šių technologijų kombinacijos gali būti naudojamos ir paprastam augmentuotos realybės pojučiui, ir įtraukiančiai virtualios realybės patirčiai sukurti.
Technologijų demokratizacija (democratization of technology)
Technologijų demokratizavimas reiškia, jog žmonėms yra prieinamos technologinės ir/ ar verslo žinios be plačių (ir brangių) mokymų. Yra kelios pagrindinės sritys į kurias fokusuojamasi – aplikacijų kūrimas, duomenys ir analizė, dizainas ir žinios.
Pavyzdžiui demokratizacija įgalins IT specialistus, neturinčius duomenų mokslininko žinių, kurti įvairius duomenų modelius. Kurdami kodą ir automatinius testus, jie remsis dirbtiniu intelektu.
Žmogaus augmentacija (human augmentation)
Šios technologijos pagalba siekiama pagerinti ir padidinti žmogaus kongnityvias ir fizines patirtis.
Fizinė augmentacija keičia įgimtas fizines žmogaus galimybes implantuojant technologinį prietaisą ar talpinant jį ant kūno. Tarkime, automobilių ir kalnakasybos pramonės naudoja nešiojamą techniką, kad efektyviau apsaugotų darbuotojus nuo sužeidimų. Pavyzdžiui, aplinkos stebėjimo sensoriai fiksuoja tokią informaciją kaip deguonies bei pavojingų dujų lygį, temperatūrą. Biometrinių prietaisų pagalba galima stebėti darbuotojų sveikatos būklę t.y. širdies ritmą, nuovargio lygį, koncentraciją, pasikartojančius biometrinius judesius ir kt. Kitos pramonės, kaip kad mažmeninė prekyba ar remonto paslaugos, fizinę augmentaciją naudoja kaip įrankį produktyvumui kelti. Tarkime, akiniai, kurie žingsnis po žingsnio paaiškina kaip atlikti konkretų darbą.
Fizinė augmentacija skirstoma į keturias pagrindines sritis: jutimo augmentacija (klausos, regėjimo, suvokimo), biologinių funkcijų augmentacija (egzoskeletai, protezai), smegenų augmentacija (implantai, padedantys gydyti traukulius) ir genetinė augmentacija (somatinių genų ir ląstelių terapija).
Kognityvinė augmentacija stiprina žmogaus mąstymo ir sprendimų priėmimo galimybes, pavyzdžiui aplikacijų naudojimas siekiant mokymąsi paversti greitesniu ir paprastesniu. Taip pat tai apima kai kurias smegenų augmentacijos technologijas, kurios fizinių implantų pagalba stiprina pažintines protavimo galimybes.
Žmogaus augmentacija turi nemažai kultūrinių ir etinių implikacijų.Pavyzdžiui CRISPR technologija, kai baltymų pagalba yra tobulinama DNR ir pakeičiamos grandinėje esančios klaidos. Be CRISP neapsieinama vėžio ir kamieninių ląstelių tyrinėjimuose, vystymosi biologijoje bei neurobiologijoje. Kitas naudingas CRISPR/Cas sistemų pritaikymas – kovai su antibiotikams atspariomis, infekcijas sukeliančiomis bakterijomis. Galbūt ateityje bus galima šias sistemas pritaikyti net AIDS gydymui. Modelinėse sistemose CRISPR sėkmingai taikomas, tad ateityje tai bus galima panaudoti „blogiems“ genams taisyti ir genetinėms ligoms gydyti. Vietoje geno su mutacijomis, dėl kurio išsivysto liga, į ląsteles įvedus Cas9-RNR kompleksą ir sveiką geno kopiją, šis turėtų atsirasti genome vietoje mutuoto, ir žmogus turėtų pasveikti. Šis genų „taisymas” kelia daug etinių diskusijų, esą bus stengiamasi sukurti tobulą žmogų.
Skaidrumas ir atsekamumas (transparency and traceability)
Sparti technologijų evoliucija kuria pasitikėjimo krizę. Vartotojams geriau suvokiant, kaip renkami ir naudojami jų duomenys, organizacijos atpažįsta didėjančią atsakomybę už duomenų rinkimą ir saugojimą.
Taip pat, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis vis dažniau naudojami priimant sprendimus, kuriuos anksčiau priimdavo žmonės. Tai skatina pasitikėjimo krizės stiprėjimą ir kelia diskusijų apie aiškinamąjį dirbtinį intelektą (t.y. metodai ir technikos taikant dirbtinį intelektą taip, kad priimto sprendimo rezultatai būtų suprantami žmogui – ekspertui) bei dirbtinio intelekto teisinį reguliavimą.
Ši tendencija reikalauja, kad būtų fokusuojamasi į šešis kertinius pasitikėjimo elementus: etika, sąžiningumas, atvirumas, atskaitomybė, kompetencija ir nuoseklumas.
Teisės aktai, kaip kad Europos Sąjungos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), yra įvedami daugelyje pasaulio šalių, jie skatina skaidrumo ir atsekamumo evoliuciją ir nustato pagrindines taisykles organizacijoms.
Likusias penkias technologijas aptarsime kitame tinklaraščio įraše, tad to be continued…
