Dauguma esame įpratę įmonėse matyti griežtą hierarchinę vadovavimo struktūrą, kur kiekvienas turi savo atsakomybes ir atlieka tik savo srities darbą. Tokioje aplinkoje darbuotojai žino, kad visi sprendimai susiję su įmonės ir darbuotojų administravimu bus priimami „aukščiau“ ir paprastam darbuotojui reiks susitaikyti su tuo, ką nuspręs valdžia.
O kur dar visa biurokratija, kai sprendimų priėmimas gali trukti kelis mėnesius ir užstrigti ties 3 ar 4 parašu…
Viskas veikia kitaip, kai įmonėje yra linijinė valdymo sistema. Atsisakoma įprastos įmonės hierarchijos ir didelė dalis atsakomybių tenka darbuotojų valdomiems komitetams, kurie turi savo biudžetus. Tokiu atveju ne administracija ar valdžia, o patys darbuotojai sprendžia, ko jiems reikia, kad darbo aplinka būtų jauki, kokių pramogų ir švenčių jie nori. Be to, esant tokiam įmonės valdymo modeliui, rezultatai yra pasiekiami ir pamatomi daug greičiau.
Įmonėje esi pats sau bosas
Taigi apie viską nuo pradžių. Atėjau dirbti į „Visma Lietuva” prieš 6 metus kaip QA specialistė iš įmonės su daugeliui įprasta hierarchine valdymo sistema. Buvau įpratus, kad darbuotojas į administracinius reikalus ir vidinį įmonės valdymą nesikiša.
Taip jau sutapo, kad už kelių dienų nuo prisijungimo prie naujos komandos buvo minima boso diena. Pamenu, ankstesnėse darbovietėse galvodavome kaip pasveikinti savo bosą, o čia buvo atvirkščiai – visi darbuotojai gavome spurgas su užrašu “TU BOSAS”.
Buvo kiek neįprasta, bet padirbus daugiau supratau, kad tai nebuvo tik tušti žodžiai. Taip veikia įmonės sistema, kurioje yra tik keli vadovai darbui su klientais, o vidinius reikalus sprendžia patys darbuotojai.
Kaip gerai, kai dabar visos akimirkos ir prisiminimai yra fiksuojami socialiniuose tinkluose. Netgi pavyko rasti nuotrauką, darytą per 2016 metų boso dieną.
Komitetų ir Task Force veikimo principas
Taigi vadovų nebuvimas, iš pirmo žvilgsnio, gali asocijuotis su anarchija, tačiau praktikoje no-management sistema yra apgalvota ir veikia struktūrizuotai. Vismoje turime devynis komitetus, kurie turi savo biudžetą ir apibrėžtas veiklos sritis. Todėl net ir naujai prisijungusiam kolegai lengva suprasti, kas už ką atsakingas. Komitetai atsakingi už mūsų įmonės kultūrą, kompetencijos kėlimą ir praktikas, laisvalaikio ir pramogų organizavimą, vidines šventes ir ofiso aplinką.
Taip pat be komitetų turime ir „Task force” – tai darbuotojų grupės, kurios susiburia konkrečiam trumpalaikiam tikslui. Pavyzdžiui „Task force” gali būti surenkamas naujoms patalpoms įrengti, naujai įrangai pirkti, didelei šventei suorganizuoti ir pan.
Komitetai ir „Task force’ai” komunikuoja su įmonės darbuotojais, priima pasiūlymus ir idėjas, vykdo apklausas ir veikia savo veiklos srityse. Nuomonės ir pasiūlymai yra visada laukiami, nes tik patys darbuotojai geriausia žino, kokioje aplinkoje nori dirbti. Ir visos komitetų sėkmingos veiklos principas yra, kad įsitraukimas ir idėjų generavimas yra savanoriškas reikalas. Jeigu nori – darom, žinai kaip geriau – siūlyk.
Kaip aš prisijungiau prie komiteto?
Man toks įmonės valdymo modelis buvo visiškai naujas. Todėl buvo įdomu, kuo greičiau įsitraukti į veiklas ir prisidėti prie darbo aplinkos ir atmosferos kūrimo. Kadangi taikoma praktika, jog komiteto nariai rotuoja ir atsinaujina, kas metus ar dažniau yra skelbiamos atrankos į komitetus.
Taip jau sutapo, kad tuo metu naujų narių ieško net keli komitetai, tad nieko nelaukusi užpildžiau dvi aplikacijos formas. Pats atrankos procesas dažniausiai atrodo taip: nauji nariai atrenkami ne tik pagal tai, ką užpildė ir pasiūlė, bet ir turi trumpą atrankos pokalbį su esamais komiteto nariais. Mano mintys ir idėjos patiko benefitų komiteto atstovams, tad visai nesunkiai tapau jų nauju nariu.
Ne tik pavyko atitrūkti nuo kasdieninės rutinos, bet ir išmokau įvairių dalykų, kurių būčiau neišmokus dirbdama vien tik savo profesinį darbą.
Šis komitetas buvo atsakingas už papildomas naudas darbuotojams, tokias kaip: sveikatos draudimas, papildomas pensijų kaupimas, skiepai, vaisiai darbuotojams, kitų įmonių pasiūlymai ir nuolaidos, žodžiu, visi reikalai susiję su papildoma nauda darbuotojams.
Labiausiai patiko, kad su tokiomis atsakomybėmis gerą dariau ne tik sau, bet ir kiekvienam kolegai, kuris galėjo pasinaudoti mūsų suorganizuotu benefitu. Na, o tikriausiai vienas iš didžiausių darbo komitete privalumų, tai asmeninis tobulėjimas. Ne tik pavyko atitrūkti nuo kasdieninės rutinos, bet ir išmokau įvairių dalykų, kurių būčiau neišmokus dirbdama vien tik savo profesinį darbą. Išmokau derinti sutartis ir sąlygas su naudos davėjais, pagerinau laiko planavimosi įgūdžius, įgavau patirties randant ir priimant sprendimus, kurie atitiktų darbuotojų lūkesčius. Patirtis įdomi, o svarbiausia labai greitai pamačiau rezultatus, kurie džiugino.
Kitoks įmonės valdymas – kitokia ir atmosfera
Taip, tikrai yra skeptikų, kurie abejoja no-management arba kitaip tariant linijinės hierarchijos įmonės valdymo modeliu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jis chaotiškas, tačiau tokia sistema veikia, kai yra tinkamai sudėliota struktūra ir atsakomybės. Tai ypač tinka žmonėms, kurie yra iniciatyvūs ir nori dalyvauti įmonės gyvenime.
Tiesa, reiktų paminėti, kad prisijungimas prie komitetų veiklos nėra privalomas ir 100% savanoriškas dalykas. Tai kertinis šios valdymo sistemos principas. Tačiau jis visiškai tinka ir žmonėms, kurie galbūt nenori patys dalyvauti pagrindinėje komitetų veikloje, bet turi gerų idėjų ir pasiūlymų. Juos visuomet gali teikti raštu arba išsakyti nuomonę anonimiškai į virtualią dėžutę „The box”. Taip pat darbuotojai turi galimybę dalyvauti apklausose, balsuoti priimant tam tikrus sprendimus, ir tokiu būdu prisidėti prie įmonės valdymo ir aplinkos kūrimo.
Turbūt geriausias pavyzdys, tai mūsų ofiso įrengimas – patys išsirinkome baldus ir nusprendėme, kaip atrodys mūsų kabinetų išplanavimas. Mes patys susikuriame sau šventes ir pramogas, kokių norime, patys nusistatome sau taisykles ir vertybes. Tokiu būdu mes visi kartu kuriame darbovietę, kurioje patiems būtų gera dirbti.
Jeigu nori prisijungti prie Vismiečių kolektyvo, tai gali padaryti čia.
