Mokantis universitete, maždaug pirmame kurse, man, kaip ir daugeliui dirbančių studentų, pradėjo stigti laiko. Ėmiau domėtis, ieškoti knygų, seminarų, konsultacijų – bet ko, kas galėtų padėti. Nenoriu siūlyti to, ko pats nesu bandęs, todėl papasakosiu apie tai, kas man padėjo išmokti valdyti laiką.
Pirmas „resursas”, patekęs man į rankas, buvo labai populiari knyga:
The Miracle of Self Discipline: The ‘No Excuses’ Way to Getting Things Done by Brian Tracy
Džiaugiuosi, kad pradėjau nuo šios knygos, nes tai praktinis „gyvenimo vadovas”, kuriame aiškiai sutelkta informacija, kaip pasiekti aukštumų visose gyvenimo srityse. Pastebėjau, jog šioje motyvuojančioje knygoje, autorius skiria daug dėmesio laiko valdymui ir disciplinai.
IT specialisto darbe turi mokėti susikaupti, monotoniško darbo – nedaug, o pagundų išsiblaškymui – begalybė. Supratau, jog disciplina ir laiko valdymas yra efektyvumo pamatas programuotojo darbe.
Programuotojo patarimas – viską planuok
Viena minutė planavimo sutaupo 10 minučių vykdymo. Planuok ne tik darbą, bet ir laisvalaikį. Didžiausia nauda atsiskleidžia ilgainiui – kai pripranti planuoti ir to plano laikaisi, todėl siūlau išbandyti laiko planavimo sistemas arba jų mix‘ą.
Getting things done metodologija
GTD (Getting Things Done) – tai laiko ir užduočių valdymo sistema, apimanti visą „lifecycle’ą”, struktūrizuojanti užimto žmogaus laiką. Jos principas yra neužteršti minčių nuolatine informacijos gausa ir padėti fokusuotis į vieną, svarbų darbą. Darbai skirstomi į kategorijas:
- „inbox“ – nauji darbai, mintys, idėjos ir kt.
- „next“ – artimiausi, prioretizuoti darbai.
- „someday“ – darbai “kada nors” ateityje.
Taip atskiriamos svarbios ir mažiau svarbios užduotys. Procesą sudaro trys žingsniai:
Daugiau apie GTD paskaityti galite čia.
Tam, kad nereikėtų su savimi nešiotis popieriaus ir tušinuko, ieškoti reikiamų lapelių, jų perrašinėti (taip pradžioje dariau pats ir dėl to vos nemečiau GTD), siūlau susirasti programėlę GTD sistemai.
Kas „vagia” tavo laiką?
Visi mes švaistome laiką ir atidėliojame svarbias užduotis. Svarbu yra suprasti, kas „pradangina” tavo laiką. Galbūt tai socialiniai tinklai, beprasmis brows‘inimas, ar blaškantys pokalbiai, o gal televizorius. Man padėjo šių veiklų užsirašymas – žinant, ko reikėtų vengti, yra lengviau to nedaryti.
Beje, nustatyta, kad vidutinis žmogus per dieną apie 116 minučių praleidžia socialiniuose tinkluose. Šis laikas aplenkia tą, kurį žmogus skiria valgymui ir gėrimui, ar gyvam bendravimui. Dabartiniais duomenimis – per visą gyvenimą socialiniuose tinkluose praleisime maždaug penkerius metus ir keturis mėnesius. Manoma, kad šis skaičius dar augs.
Kad geriau suvoktume, kiek laiko tai iš tiesų yra, radau tokią informaciją:
Pomodoro
Norėjau išmokti neatidėlioti darbų (eng. procrastinating), dirbti greičiau ir laikytis savo plano. Daug google’inti nereikėjo – atradau populiariąją Pomodoro metodologiją.
Pomodoro metodologija remiasi aiškiu laiko paskirstymu darbui ir poilsiui (labai artima time-boxing‘ui). Tikslas – įveikti prokrastinaciją pašalinant kliūtis, trukdančias susikaupti ir efektyviai dirbti. Principas paprastas – 25 minutes dirbi prie vienos užduoties ir 5 min ilsiesi. Tai priverčia susiplanuoti ir apgalvoti užduotis dar prieš pradedant jas bei neišvaistyti laiko multi-tasking’ui.
Taikyti pomodoro iš pradžių ėmiau labai primityviai – tiesiog užsistatydavau timer’į 25 minutėms ir bandydavau visą tą laiką dirbt. Metodas, nors ir reikalauja daug disciplinos, suveikė ir patiko, nes net jei nebūdavau labai motyvuotas dirbti, žinojau, kad po tam tikro laiko, galėsiu skirti laiko poilsiui. Rekomenduoju naudoti pomodoro skirtas programėles. Dauguma jų padeda lengvai užstatyti laikmatį ir jį sekti. Taip pat didelis šių programėlių pliusas: lengva pažiūrėti ką ir kaip nuveikei prieš mėnesį. Taip atsiranda galimybė atlikti reguliarias, asmenines retrospektyvas, padedančias tobulėti
Take – away mintys
Laiko valdymas man padėjo puikiai suderinti daug veiklų – studijas, darbą ir sportą. Ypač pagerėjo efektyvumas darbe – mažiau atidėliojimo ir daugiau parašyto kodo. Kaip bebūtų keista, tai nebuvo „kompromisas” – nereikėjo iškeisti ir savo socialinio gyvenimo.
Pabaigai, keli punktai į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
- Žinok savo tikslus
Laiko valdymo metodai tau padės tik tuomet, jei turėsi tikslų. Todėl išsigrynink juos – ko nori pasiekti, ką nori nuveikti?
- Pasistenk kuo daugiau planuoti
Kuo daugiau planuoji – tuo daugiau laiko turi. Pabandyk vieną iš daugelio laiko valdymo sistemų ir pažiūrėk ar pasikeitė tavo efektyvumas.
- Disciplinuok save
Sunkiausia dalis – laikytis plano. Disciplina reikalinga tada, kai baigiasi motyvacija ir entuziazmas. O jie išblėsta visada. Tiesiog nepamiršk savo plano ir neatidėliok darbų!
- Neužmiršk atsipalaiduoti
Reikia išmokti pastebėti, kada jau metas „pristabdyti”. „Perdegti” laikantis įtempto plano – tikrai įmanoma. Skirk laiko sau.
