Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulinį saityną ir kitas svarbiausias technologijas, padėjusias sukurti visuotinį ryšį, kuriuo kasdien naudojasi daugiau nei 4 milijardai planetos gyventojų.
The World Wide Web
Timas Bernersas Lee tiesiog norėjo mokslininkams sukurti patogesnį ir greitesnį informacijos perdavimo būdą. Nors hipertekstas bei internetas tuo metu jau egzistavo, Lee buvo pirmasis sugalvojęs kaip naudojant internetą tiesiogiai susieti vieną dokumentą su kitu. Jis į visumą sujungė tekstą, vaizdą ir garsą. 1991 m. CERN sukūrė pirmąjį internetinį puslapį. Tuo metu pasaulyje veikė tik 10 web serverių. Tikrasis protrūkis įvyko 1993 m., kai CERN leido naudoti visus interneto protokolus nemokamai, o kodą padarė viešai prieinamą. 1994 m. telekomunikacijų įmonės ėmė siūlyti interneto paslaugą, web serverių skaičius išaugo nuo 10 iki 623. Įmonės ir žmonės ėmė kurti puslapius savo reikmėms. Beje, sužinoti kaip pasaulinis saitynas atrodė tuomet, galite panaršę su CERN atkurta pirmosios naršyklės NeXT replika.
Paieškos sistemos
Nuo tada, kai pasaulinio saityno protokolas ir kodas tapo viešai prieinamas, prasidėjo tikras naujų technologijų bumas. Jo metu atsirado ir dabar plačiai naudojamos paieškos sistemos. Prieš joms atsirandant, visos kuriamos svetainės buvo tikrinamos bei indeksuojamos rankiniu būdu. Ir nors išgirdus žodžius paieškos variklis į galvą veikiausiai šauna Google. Visgi, prieš Lariui Page ir Sergėjui Brinui 1998 m. įkuriant šią paieškos milžinę (jai dabar priklauso daugiau nei 90% visos paieškos sistemų rinkos), pastarųjų buvo kur kas daugiau. Viena pirmųjų (beje, vis dar egzistuojančių) paieškos variklių buvo webcrawler.
Ji pirmoji indeksavo puslapius, tačiau dėl populiarumo, sistemos beveik nebuvo įmanoma naudoti dienos metu. Vėliau atsirado tokie paieškos varikliai kaip Yahoo ar AltaVista. Tik 1996 m. pasirodė pirmoji Google versija, tuo metu pavadinta BackRub. Ji pirmą sykį panaudojo algoritmą, nustatantį svetainės patikimumą, remiantis tuo, kiek žmonių į ją link’ina iš savo internetinio puslapio. O visa kita jau istorija – jos metu atsirasti ir išnykti (o kai kuriais atvejais ir vėl atsirasti) spėjo bent 20 didesnių paieškos variklių.
Vikipedija
Visuotinis ryšys ir visuotinė, nemokama, internetu prieinama enciklopedija. Tokią idėją turėjo Džimis Veilsas. Vienintelis skirtumas – ją turėjo kurti tik ekspertai. Vis tik, po metų darbo, buvo parašyti tik 24 straipsniai, tuomet Veilsas priėmė kitokį sprendimą. Prisidėti prie 2001 m. įkurtos internetinės enciklopedijos jis leido visiems norintiems. Tada sukurti straipsniai buvo peržiūrimi redaktorių, kurie nuspręsdavo palikti informaciją, ją tobulinti ar trinti. Tokiu principu enciklopedija veikia ir dabar. Jau 2001 m. liepą Vikipedija turėjo 6000 straipsnių, spalį – 13 000. Šiandien enciklopedija turi daugiau nei 40 milijonų straipsnių, 293 kalbomis. Beje, veikiausiai daug kam mūsų sakydavo, jog Vikipedijos kaip šaltinio naudoti negalima arba bent jau nerekomenduojama dėl netikslumų. Visgi, žurnalo Nature atliktas tyrimas įrodė, jog Vikipedija nėra jau tokia ir netiksli. Jame rašoma, kad Britannica enciklopedijos straipsniuose vidutiniškai randama 2.92 klaidų, o Vikipedijos – 3.86. Dabar Vikipedija tapo tikru milžinu, turbūt sunkiau atrasti temą apie kurią ji dar neparašiusi nei priešingai. Šiuo metu tai 5 lankomiausias internetinis puslapis pasaulyje. Fun fact: iki pat šių dienų Vikipedija nepakeitė savo dizaino.
Socialiniai tinklai
Facebook, Instagram, WhatsApp – tikri milžinai, turintys milijardus paskyrų ir žmonių komunikacijoje padarę tikrą revoliuciją. Socialiniai tinklai neginčijamai yra vienas įdomiausių reiškinių visuotinio ryšio istorijoje, tačiau prieš Markui Zuckerbergui Harvardo bendrabutyje sukuriant TheFacebook.com jie atrodė kiek kitaip. Socialiniai tinklai egzistavo dar prieš pasaulinio saityno sukūrimą, tačiau pakalbėkime apie tuos, kurie atsirado būtent po jo. 1994 m. pasaulį išvydo The Palace, o atrodė jis taip:
Tinklas leido savo naudotojams tarpusavyje bendrauti vizualiame pokalbių kambaryje. Kiekvienas vartotojas turėjo savo grafinį avatarą (kažką panašaus į dabar populiarią šypsenos emociją). The Palace veikia iki pat šių dienų, tad vis dar galite jį išbandyti. Pirmasis socialinis tinklas panašiausias į dabartinius atsirado 1997 m. Sixdegrees.com leido vartotojams įkelti profilio nuotrauką, bendrauti vienas su kitu, tapti draugais ir taip plėsti savo socialinį ratą. Nors 2001 m. socialinis tinklas buvo nupirktas ir uždarytas, dabar jis vėl veikia, tad jį taip pat galite išbandyti.
1999 m. ėmė populiarėti tinklaraščių kultūra, o 2003 m. įsikūrė ir dabar populiarus WordPress, kuris hostina apie 27% pasaulio interneto puslapių. 2003 m. įsikūrė ir LinkedIn, skaičiuojama, kad apie 80% B2B ryšių sudaroma būtent per šį socialinį tinklą. Myspace buvęs tikrasis konkurentas Facebook taip pat įsikūrė 2003 m. Ir nenuostabu, jei daugelis tūkstantmečio kartos atstovų jame turėjo paskyrą, socialinis tinklas kurį laiką buvo populiariausias JAV. Jis buvo pilnas naujų funkcionalumų, ko tuo metu nesiūlė nei vienas konkurentas – jame buvo galima susikurti savo profilį, kelti muziką ir vaizdo įrašus. 2005 m. MySpace buvo parduotas už 580 mln. dolerių, o vėliau, kaip ir daugelis, pralaimėjo kovą Facebook.
Be pasaulinio saityno, turėjusio būti tik pagalba mokslininkams dalintis informacija, visos šios technologijos negalėtų egzistuoti. Beje, kartu su Google atsirado programavimo kalba Golang, Facebook sukūrė Hack programavimo kalbą, o PHP, viena populiariausių programavimo kalbų, atsirado kuriant pirmuosius internetinius puslapius. Visos šios naujovės iš esmės pakeitė žmonių komunikaciją bei IT sritį ir visa tai įvyko per 30 metų. Technologijoms sparčiai besivystant, nuolat tobulėjant visų šių sistemų dirbtinio intelekto algoritmams, galima tik spėti kaip pasaulinis saitynas atrodys dar po 30 – ies metų.
